Kelionė į Tatrus
Spalio
mėnesį Vilniaus Mykolo Biržiškos mokiniai leidosi į tradicinę kelionę. Paskatinimas už gerą mokymąsi - žygis į Tatrų kalnus. Kelionės įspūdžiais ir iššūkiais dalijasi Lukas Šturmas iš 2f
klasės ir 3c klasės mokinys Simonas Rinkevičius ir
ketvirtokas Titas Dusevičius.
Mokytis yra sunku, o štai
prizas už gerą mokymąsi – darbas kopti į
kalnus, o ne galimybė ramiai kur nors ilsėtis prie jūros
gali pasirodyti ne tai, ko norėtum. Ką apie tai manai?
Lukas. Iš tiesų, sužinojęs, kad gavau kvietimą į šią kelionę,
pagalvojau, kad nesu jos vertas. Mane parekomendavo teatro mokytoja už renginių
vedimą ir vaidinimą teatre, kas iš dalies man yra labiau malonumas nei darbas. Faktas,
kad gerai mokausi, bet tikrai rasčiau žmonių, kurie prie pamokų leidžia laiko
daug daugiau nei aš, o į kelionę nebuvo pakviesti. Aš linkęs imti viską, ką
gyvenimas pasiūlo, todėl, nors ir neužtikrintai, bet sutikau keliauti. Gulėti
prie jūros irgi skamba neblogai, bet tokio tipo kelionės, kuriose yra mažai
komforto ir daug nežinomybes, man patinka labiau, nes būtent jų metu galima
užmiršti kasdienes problemas ir galvoti apie tai, kaip ir kur padėti savo
šlapius žygio batus, kad jie per naktį išdžiūtų.
Simonas. Bet
koks apdovanojimas yra gerai, ir manau, kad ne kiekvienas išbando tokio tipo
turizmą. Tai puiki galimybė išbandyti naują veiklą tiems, kurie įprastai kopimu
į kalnus neužsiima ir labiau mėgsta ilsėtis prie baseino.
Titas. Nors esu patyręs keliautojas, Tatrai visada sugeba nustebinti savo didybe. Šį kartą kalnų viršukalnės buvo pasidengusios gražiu sniego ir ledo sluoksniu. Nors tai pareikalavo papildomų pastangų einant, atsivėręs vaizdas atpirko visus sunkumus. Ne visiems tokia kelionė atrodo kaip poilsis, bet man tai yra puikus būdas atsipūsti nuo rutinos. Lipdamas į viršukalnę atrandi savo jėgas, ištyrinėji galimybių ribas ir pažįsti savo stiprybes. Man tokia veikla primena, kiek daug galiu pasiekti. Suvokus, kad gali įveikti aukštas viršukalnes, moksliniai iššūkiai nebeatrodo tokie baisūs.
Ar tokios išvykos motyvuoja
mokytis?
Lukas. Manau, kad tai – papildomas prizas prie to gero mokymosi. Esu
tikras, kad didžioji dalis mokinių gimnazijoje sunkiai ir daug mokydamiesi net
negalvoja apie tokias premijas. Čia žmonės mokosi dėl savęs ir dėl savo
ateities. Tokia jau ta mūsų Biržiška.
Koks didžiausias kelionės
įspūdis?
Lukas. Įspūdžius galėčiau vardinti ilgai (pirmą kartą gyvenime pamačiau
krioklį, pirmą kartą gaminau spagečius ir t.t.), bet labiausiai akcentuočiau
vieną mokyklos tarybos narės Agotos pasakytą mintį, apibūdinančią šią kelionę,
kurią labai gerai prisimenu: ,,Į šią kelionę susirinko daug besimokantys intravertai
ir labai aktyvūs ekstravertai, ir tai sukuria tiesiog puikias sąlygas rastis
naujiems draugystės ryšiams.” Ir tikrai, tai tiesa, aš pats susibendravau su
tiek naujų žmonių, su kuriais paprastomis sąlygomis niekaip net nepašnekėčiau,
o man tai yra didžiausias įspūdis, nes bendrauti su naujais žmonėmis aš labai
mėgstu.
Simonas. Didžiausią
įspūdį man paliko lipimas į pačią kalno viršūnę, esančią 2093 metrų aukštyje.
Pakilome virš debesų ir kopdami patekome į pūgą, mums visiems į veidus pustė
sniegą. Užlipę į kalno viršūnę išskleidėme Mykolo Biržiškos gimnazijos,
Lietuvos ir Ukrainos vėliavas bei sugiedojome „Tautišką giesmę“ – tai buvo
tikrai įspūdinga.
Titas. Išskirti vieną stipriausią įspūdį būtų sunku, nes visa kelionė paliko kvapą gniaužiančius prisiminimus. Vis dėlto, jeigu reikėtų paminėti vieną konkretų momentą, išskirčiau akimirką, kai pasiekėme aukščiausią kelionės tašką – 2180 m aukščio Vyšné Kôprovské sedlo. Nors paskutiniai metrai pareikalavo didelių pastangų, viršukalnėje atsivėręs snieguotas peizažas buvo nepamirštamas.
Ko galima palinkėti tiems,
kurie dar nekeliavo?
Lukas. Gyvenimas trumpas, mokykitės (bet ne per daug) važiuokit,
bendraukit ir mėgaukitės, nes būtent tokios kelionės suteikia didžiausią laimę.
Simonas. Linkiu
siekti aukštų mokymosi rezultatų ir kitais metais nuvažiuoti į Slovakijos
Tatrus.
Ačiū už įspūdžius!
Kalbino Arina Učkuronytė (II f klasė) ir
Amelija Kaikarytė (III c klasė), Gabrielė Šugalskytė (IV a klasė)